- virvinti
- vìrvinti, -ina, -ino tr. 1. greitai judinti, virpinti; vizginti (uodegą): Velnias po langu jau uodegą vìrvina Srj. | Patrisusiai greitas ano rašymas: vìrvina, ka nė plunksnos negal sumatyti Vvr. | refl.: Botagas bėgo patamsėjusiu sniegu, virvindamasis šalia rogių lyg nematomos pelės uodega J.Balt. 2. Skr gręžti, virbinti: Bernai stumdė duris, virvino lentose plyšius ir spyriojosi su pamergėm rš. 3. KŽ versti, spirti ką daryti: Ne vienas jaunas bajoras skundėsi, kad tėvai anuos nenorums virvino išmokti lenkišką kalbą A1883,235. \ virvinti; išsivirvinti; nuvirvinti; prasivirvinti
Dictionary of the Lithuanian Language.